Marianos Leiton adaptuota versija jauniesiems skaitytojams.

Su švelniu humoru parašyta istorija apie mergaitę Polianą, išmokiusią apylinkės žmones žaisti „džiaugsmo žaidimą“.

Pasaulyje Polijana nieko neturi, išskyrus savo šaltą ir labai griežtą tetą. O gyvenimas mažame Naujosios Anglijos miestelyje labai skiriasi nuo gyvenimo Amerikos Vakaruose, kur Polijana išaugo. Tetai Poli nepatinka nei vaikai, nei trankomos durys, nei vėlavimai prie stalo, nei visi tie nerimą keliantys nuotykiai, kuriuos patiria Polijana. Žmonės netiki, kad kad teta Poli kada nors pamils nenuoramą seserėčią. Bet Polijana turi slaptą ginklą, beveik vienintelį dalyką, kurį paveldėjo iš tėvo. Netrukus visas miestelis pradeda žaisti žaidimą, kuriuo Polijana gyvena. Tačiau ar tas žaidimas Polijanai, kai jos pačios laimingas gyvenimas pakimba ant plauko?

„Aš noriu pasakyti, kai gyveni – tai darai tai, ką nori daryti: žaidi lauke, skaitai (žinoma, pati sau), laipioji po kalvas, kalbiesi su Tomu sode ir su Nense, ir apsižiūri namuose, sužinai ką nors apie žmones [...]. Kai vien kviepuoji, tai dar negyveni!“