„Poetų sodas / Kuždesiai pievose“ – vienas tų atvejų, kai eilėraščių rinkinio pavadinimas metaforiškai atitinka turinį. Gamta, meilė, gyvenimas, buitis, praeitis ir ateitis čia stebimi, apmąstomi tikro poeto. Taip estetiškai, kad nebereikia išnaudoti įtampos kaip pagrindinio eilėraščio variklio. Taip subtiliai ir švelniai, kad lyrinio subjekto įžvalgas būtų galima vadinti kuždesiais.

Knygoje estetika veikia ne eskapizmo, o pažinimo tikslais. Edmundo Janušaičio poezija tai palyginimų, metaforų, sąsajų poezija, žmogui aktualius dalykus atverianti per įvairiausius gamtos reiškinius, netikėčiausius sutapimus bei asociacijas. Kalbanti apie būsenas, bet kurianti vaizdinius – priverčianti regėti tai, kas savo prigimtimi nematoma ir tokiomis kombinacijomis, kurios kasdieniniame gyvenime neišryškėja.