Monografijoje aptariamas poetikos terapijos procesas, kuris yra suprantamas kaip meno kūrinio, terapeuto ir paciento ar jų grupės sąveika, kurios metu metodiškai siekiama atskleisti kiekvieno asmens vidinius išgyvenimus, sudaryti sąlygas jais pasidalinti grupėje ir patirti katarsį.

Poetikos terapija taip pat apima ir terapeuto vadovaujamą kūrybišką rašymą, kurio metu asmuo išreiškia sąmonės ir pasąmonės valdomus vidinius išgyvenimus, nuslopintas emocijas ir berašydamas atranda naują savęs paties ir pasaulio supratimą, o taip pat terapija apima grupėje parašytų kūrinėlių skaitymą kitiems terapinės grupės dalyviams ir jį lydinčią terapinę diskusiją.