Eseisto, filosofo ir poeto Ralpho Waldo Emersono (1803–1882) esė „Poetas" įeina į garsiųjų XIX a. poetų manifestų trejetą, nūnai cituojama Haroldo Bloomo, Davido Lehmano bei Charley'o Simoco literatūrinių refleksijų kontekste. Pranašinga esė gina kūrinio transcendentiškumą, pirmapradę, iš inertiškos sąmonės išsilaisvinusią mintį, kūrėją, priimantį nesibaigiančio ir pradžios neturinčio pasaulio modelį.