Šios knygos atrinkties principas greičiausiai gali kiek nustebinti. Joje atrinkti XX–XXI amžiaus lietuvių poetų eilėraščiai, kurių pavadinimuose, o jei jų nėra, tai bent jau pirmose eilėraščių eilutėse, esama žodžių „mergaitė“ arba „moteris“ formų. Šitoks tekstų organizavimo būdas sudarytojui leidžia preciziškai sutelkti į krūvą įvairių istorinių laikotarpių Lietuvos poetų tekstus, o skaitytojui sudaro progą įsižiūrėti, kaipgi srūvant laikui kinta poetinės priemonės, stilistikos, eilėraščių temos, romantizavimą vis neišvengiamai užliejant deromantizmo gūsiams.