Ši įdomi knyga ne tik atskleidžia talentingos mokslininkės kelią į pažinimą, bet ir parodo, kokie gilūs žmogiškosios kūrybos ir kultūros klodai slypi mokslinėje veikloje ir kaip moksliniai atradimai veikia įvairias žmogiškojo gyvenimo sritis.

Knygos autorius, pasakodamas apie žymios fizikės gyvenimą, pateikia ištisos epochos istorinius įvykius, parodo diskriminacijos moksle ir mokslo komercializacijos padarinius, atskleidžia žmogiškąsias aistras ir intrigas, mokslininkų ir politikų, pasinaudojusių jų atradimais savo tikslams įgyvendinti, atsakomybės klausimus. Skaitytojas supažindinamas su fizikoje naudojamais mokslinio tyrimo būdais ir ypatingu šios ribinio pažinimo apie pasaulio sandarą mokslo šakos žavesiu. Atskleidžiamas mokslinės fizikų bendrijos solidarumas, uždarumas ir arogancija.

Wu dažnai vadinama Kinijos Maria Curie. Jos pasiekimai fizikoje ženklūs. Tarp jų – unikalus eksperimentas, įrodęs, kad vienas iš fundamentalių fizikos dėsnių – lygiškumo tvermės dėsnis – silpnosiose sąveikose negalioja. Šis ir kiti Wu eksperimentai turėjo didelę įtaką tolesnei fizikos mokslo raidai. Deja, nors Wu kelis kartus buvo nominuota Nobelio premijai, jos negavo. Tačiau ši mokslininkė įvertinta pirmąja Wolfo premija. Ji skiriama mokslininkams, už indėlį į mokslą vertiems Nobelio premijos. Wu Chien-Shiung buvo vienintelė užsienietė, dalyvavusi Manheteno projekte, ir pirmoji Amerikos fizikų draugijos prezidentė moteris.

Leidinys gausiai iliustruotas fotografijomis, pateikiama istorinių faktų. Šioje biografinėje knygoje rasime nemažai žinių apie Kinijos kultūrą ir mokslines kinų aspiracijas.