Kiek prisimena, Džeinė visada save laikė stora ir nerangia, o drovumas trukdė susirasti draugų. Taip slinko gražiausi metai palinkus prie mokslų ir nedrąsiai svajojant apie ateitį. Tačiau dabar jai nieko netrūksta – namai, pinigai, verslas, rūpestingi artimieji ir abipusė meilė.

Tiktai ramybės nėra – sąžinę slegia praeities paslaptis: ji žino priežastį, dėl ko prieš pat savo vestuves nusižudė jauna, labai graži mergina, kurios draugystę Džeinė itin brangino.