Džekas Ryčeris, buvęs karo policininkas, vieną dieną apstulbsta išvydęs sėdantį į limuziną prie Bostono filharmonijos gyvą ir sveiką Frencį Ksaverą Kviną – mirtiną savo priešą, blogiausią kada nors jo pažinotą žmogų, su kuriuo, regis, savo sąskaitas buvo suvedęs amžiams: prieš daugelį metų Ryčerio kulkos pakirstą Kviną nuplukdė sraunus upės vanduo...

Niekada nepamiršk, niekada neatleisk – tai vienas iš Ryčerio gyvenimo principų. Geležinės valios herojus neketina atsisakyti jo ir dabar. Niekingas savo tarnybos draugų žudikas neturėtų laisvas vaikščioti ant šios žemės. Ryčeris privalo trūks plyš įvykdyti savo teisingumą. Šįsyk tai jau tikrai.

Ieškodamas Kvino pėdsakų, Ryčeris tampa brutalaus bandymo pagrobti turtingų tėvų sūnų liudininku ir, šį gelbėdamas, per susirėmimą netyčia nušauna atsitiktinai įvykio vietoje pasipainiojusį policininką. Ryčeriui, niekada nepratusiam aiškintis ir atsiprašinėti teisuoliui, tenka slėptis pas išgelbėto vaikino tėvus – klestinčius kilimų prekiautojus.

Bet ar iš kilimų verslo jie galėjo susikrauti tokį milžinišką turtą? O ir Ryčerio slapstymasis kaži kaip nedera prie jo narsaus būdo, juolab kad jam prieš akis – vis dar neįgyvendintas tikslas…