Dar truputį pasistengsiu, pakentėsiu, ir viskas susitvarkys“, – pro sukąstus dantis bandome save stiprinti ir jaučiamės it kokie superherojai, kol vieną dieną mūsų „akumuliatorius išsenka“. Kaip atskirti, kur perdegimas, o kur tiesiog nuovargis, nerimas, nuobodulys ar depresija? O gal tai tik silpnuolių būsena, iš kurios išsivaduoti padeda geros atostogos? Psichologė laužo mitus ir, remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, pavyzdžiais iš darbo praktikos, suguldė unikalią 7 žingsnių programą, kaip neleisti sau perdegti arba atsigauti jau perdegus.

Atjauta sau – kalbėkime su savimi kaip su mylimiausiu žmogumi pasaulyje.

Perfekcionizmas – ar nesame per aukštai išsikėlę kartelės?

Ribų brėžimas – kada sakyti „taip“, o kada drąsiai ir aiškiai tarti „ne“.

Kasdienės rutinos pokyčiai ir sulėtėjimas – darbo diena autopilotu, atotrūkis nuo savo fiziologinių poreikių.

Pamatinės vertybės, tikslai, prioritetai – ar mūsų kasdieniai veiksmai dera su vertybėmis?

Ši knyga leis ir vėl ramiau kvėpuoti tiems, kurie eina perdegimo keliu, bet dar nepasiekė galutinės stotelės, kurie suvokė, kad toliau keliauti nebėra kur ir laikas prašyti pagalbos, ir kurie jau pradėjo pokyčių kelionę.

***

Kai atsiduriu perdegimo kelionės pusiaukelėje, jau atpažįstu tris vis stipriau mane aplankančius jausmus ir mintis: kaltę (nespėju padaryti to, ką buvau užsibrėžusi), gėdą (jėgų ir vėl išeikvoju daugiau, nei pavyksta atgauti, – nors kitiems pasakoju, kaip tai svarbu) ir malonumą (sunku atsitraukti nuo veiklų, kurios man atrodo prasmingos ir kuria realų pokytį).

Kai dar nieko nežinojau apie perdegimą, šie jausmai vesdavo tarsi į pelkyną, iš kurio viena išbristi nepajėgdavau. Dabar, kai ši būsena man jau ne svetima, galiu lengviau nepasiduoti jausmams ir tapti savo minčių stebėtoja.

Ar tai reiškia, kad perdegimas manęs niekada nebeįtrauks? Nežinia. Tačiau tikimybė į jį įklimpti sumažėjo.