Kaip režisierius įkalbejo Audrey vaidinti rizikingiausią tuo metu jos karjeros vaidmenį? Kaip scenaristas apkvailino cenzorius? Kaip Hubertas de Givenchy sugebėjo tokią, regis, kupiną užuominų mažą juodą suknelę padaryti madą diktuojančiu modeliu? Ir pagaliau - gal svarbiausias klausimas - kaip Pusryčiai pas Tifanį privertė amerikietiškąją auditoriją patikėti, kad bloga mergaitė iš tiesų yra gera?