Lemiamas mūšis artėja. Ruošdamasis jam Sorenas su draugais turi skubėti į paslaptingas Šiaurines karalystes ieškoti sąjungininkų ir mokytis karo meno. Sent Lututė neatsilaikė prieš Grynakraujus, siekiančius valdyti visą Pelėdų karalystę. Jų naguose – didžiausia kolekcija krislų, nuo kurių pelėdos apkvaišta ir nebesugeba orientuotis. Jeigu niekas nesulaikys plėšikų, niekšingasis Kludas surengs dar vieną, šįkart lemiamą, Ūbalo medžio puolimą. Be sąjungininkų iš šiaurės didysis medis neatsilaikys. Soreno misija turi pavykti. Teisybė ir gėris turi nugalėti. Tam prireiks visos Sargų išminties, drąsos ir didvyriškumo. Į karą stojome dėl paprastų ir garbingų priežasčių: mes tikime kiekvienos gyvos būtybės laisve ir nepriklausomybe – nesvarbu, ar tai būtų pelėda, ar gyvatė, ar lokys. Mes tikime, jog laisvė suteikia orumo, o suvaržius valią, pavergus ištisas populiacijas, laisvė atimama, orumas sutrypiamas. Jeigu mūsų civilizacijai lemta gyvuoti ir klestėti, ji gyvuos laisva ir ori.