F. Kafkos kūriniuose realistiška stilistika, dalykiška, tiksli kalba derinama su siurrealistine fantazija. Absurdiškais siužetais, košmariškomis vizijomis atskleidžiamas žmogaus bejėgiškumas. Įtaigia forma autorius atspindi savo epochos krizę, ateities baimę.