Yra bent keletas vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmanno knygų vaikams išversta į lietuvių kalbą, tarp jų pasaka „Spragtukas ir Pelių Karalius“, „Aukso puodas ir kitos istorijos“, „Katino Murklio pažiūros į gyvenimą“.

Pasaka „Paslaptingasis vaikas“ lietuvių kalba kol kas nepasirodė, nors išversta gana seniai. Tai klasikinei vaikų literatūrai priskirtinas kūrinys, apie jo vertę netenka kalbėti. Žymusis rašytojas, jungdamas fantastinius vaizdus su realios tikrovės detalėmis, sukūrė įdomią ir patrauklią istoriją apie fon Brakelio iš Brakelheimo, paveldėjusio kaimelį su visais keturiais kaimiečiais, šeimos gyvenimą. Ponai Brakeliai turėjo du vaikus: Feliksą ir Kristlybę. Per jų mąstymo prizmę daugiausia ir atsiskleidžia visas vaizdingas pasakos pasaulis su gausybe gamtos vaizdų, savitų tradicijų ir tarpusavio bendravimo epizodų, su vaikų ir suaugusiųjų pasaulio įvairiaspalviu spektru, aprangos detalėmis, elgesio, vaikiško mąstymo niuansais. Ir, žinoma, paslaptingojo vaiko pasirodymu, kai labai liūdna ir niūru širdyje. Tuomet viskas nušvinta aplinkui, prisipildo viliojančių nuostabių garsų. Ir akmenys virsta žėrinčiais rūmais, ir gėlės – puikiomis skliautuotomis galerijomis su greta čiurlenančiais sidabro upeliais. Poetiniai vaizdiniai ir garsai natūraliai jungiasi su tikrove, vaikų gyvenimas skleidžiasi menamoje ir realioje erdvėje.