Romanas prasideda 1980-ųjų vasarą ir pasakoja apie jaunuolio, bohemos atstovo, save laikančio „paskutiniu romantiku“, gyvenimą iki šių dienų. Nesibaigiančios kelionės per Kopenhagos, o vėliau – ir Kairo, kur spontaniškai išvyksta herojai, barus; amfetaminas ir hašišas, be kurio neapsieina naujieji „romantikai“, menininkų, marginalų, keisčiausių įvairiataučių ir įvairialyčių personažų maišalynė, merginos, pasiruošusios atsiduoti bet kuriam ryškesnio įvaizdžio „bohemos atstovui“ – toks pasaulis, per kurį keliauja herojus. Neišvengiami narkotikų ir alkoholio sukelti „nušvitimai“, girtais balsais deklaruojamos „gyvenimo tiesos“, pseudoliteratūriniai ir filosofiniai svaičiojimai ir karštligiškas noras būti „aukščiau viso šito“ – tokia herojaus kasdienybė. Tai pasaulis, kuriame muzika, literatūra, filosofija, narkotikai, seksas susipina į karščiu ir šėlsmu tvoskiantį kamuolį.