Juozapas, be kelių retų nuorodų [Bažnyčios] Tėvų raštuose, ilgus amžius tūnojo šešėlyje, užslaptintas, tik kaip dekoratyvi figūra bendrame Gelbėtojo gyvenimo paveiksle. Reikėjo laiko, kad pamaldumas jam neapsiribotų paviršutinišku žvilgsniu, bet įsišaknytų tikinčiųjų širdyse, o tada išsprogtų ypatingomis maldomis ir giliai pasitikinčiu atsidavimu. Didis džiaugsmas regint įspūdingą giliausių širdies jausmų proveržį buvo patausotas naujiesiems laikams!