Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018

Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018

Pasakojimas tęsiasi: modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis: 1918–2018
Išmainyta 1 k.vidutiniškai už 7 taškus
Paskutinį kartą prieš 2 mėn.
2018352 psl.ISBN 9786094472923
Viršelis: MinkštasLietuvių k.

Ši knyga buvo parengta Lietuvos pasirodymui viešnios teisėmis 2017 m. Leipcigo knygų mugėje. Pasirodymas buvo dedikuotas mūsų valstybės šiuolaikinio valstybingumo šimtmečiui. Tai rizikin­gas sumanymas, mat šitaip priskiriama išskirtinai pozityvi vertė moderniajai tautinei valstybei, taigi nacionalizmo projektui, kurio istorinius keblumus ir bėdas kaip tik ir mėgino įveikti Europos politi­nis vienijimasis ir kurį šiandien skirtingose šalyse mėginama įvairiai reanimuoti įvairiais -exitais, migracijos stabdymais, antieuropietišku populizmu, naujais nacionaliniais mitais. Tokių problemų nestinga ir šiandienos Lietuvoje, tačiau šioje knygoje Lietuvos šimtmetis apmąstomas ir pristatomas kitaip – ne politinio, o sociokultūrinės istorijos diskurso plotmėje, ne selektyviai, o integraliai. Knyga sudaryta iš trumpų pasakojimų, mažųjų esė apie modernėjimo ir modernizacijos šimtmetį, kurį Lietuva išgy­veno kartu su kitomis Europos šalimis ir visuomenėmis. Daugiausiai panašiai, bet kartu ir kitaip, pavėluotai ar forsuojant, iškreiptai ir pa­radoksaliai, keistai ir įdomiai. Atskleidę bendrybes, kalbame apie tas keistenybes ir įdomybes, realias įtampas tarp vienų ir kitų. Naratyvą įdaiktina, svarbiausius jo momentus sustabdo ir pratęsia knygoje pa­teikti vaizdai. O jie neišvengiamai koreguoja mūsų įsivaizdavimą apie praeitį, nes iškelia tik tas jos puses, kurios buvo užfiksuotos foto arba kino kamera, pieštuku, dažais. Kadaise kieno nors atliktas pasirinki­mas mus apriboja kitų patirtimi, antra vertus, vaizdai maitina mūsų vaizduotę, ypač jei jų siūlomą naratyvą papildo amžininkų tekstai – prisiminimai, esė, meninė kūryba. Stengėmės grįsti savo pasakojimą autentiškų liudijimų refleksija, nes ši kalba apeliuoja į universalią patirtį, ji suprantama visiems. Konstravome savo knygą kaip nesu­rengtos parodos katalogą, kuriame tekstas lydi ne pasakojimą apie meno kūrinius ar daiktus, bet apie žmones – asmenines istorijas, kurias lemtingai veikė valstybės likimas.