Patrauklus, intriguojančio siužeto romanas, parašytas XIX a. romantizmo dvasia, pasakoja apie trijų jaunikaičių – poeto Žano Robero, gydytojo Liudviko ir dailininko Petriuso nuotykius paskutinėmis ponapoleoninės epochos, restauracijos laikų dienomis.

1830-ųjų metų liepos revoliucijos išvakarėse. Piešiama plati to meto visuomenės panorama nuo padugnių iki aristokratiškųjų viršūnių, šiltai vaizduojama nykstančių gatvės artistų, komediantų ir juokdarių, tų Paryžiaus mohikanų karta.

Pačiame istorinių įvykių fone išsiskiria romantiškos Žiusteno ir Minos, Kolombano ir Karmelitos, Petriuso ir Reginos meilės istorijos, bei paslaptingo geradario Salvatoriaus figūra.