Meilė be atsako ir pavojingos aistros, idealizmas ir cinizmas, svaiginantis jaunatviškas nerūpestingumas ir liūdna amžiaus išmintis, minutės, kurias prisimeni su visomis smulkmenomis, ir iškritusios iš atminties trejų metų atkarpos, didybė ir sumaištis, puikybė ir klaidos – viskas susipina romane Parmos vienuolynas, kur, anot I. Calvino, „istorija su patrankų griausmu žengia šalia ir tokiu pat tempu kaip individo gyvenimas“.