Meilė be atsako ir pavojingos aistros, idealizmas ir cinizmas, svaiginantis jaunatviškas nerūpestingumas ir liūdna amžiaus išmintis, minutės, kurias prisimeni su visomis smulkmenomis, ir iškritusios iš atminties trejų metų atkarpos, didybė ir sumaištis, puikybė ir klaidos – viskas susipina romane Parmos vienuolynas, kur, anot I. Calvino, „istorija su patrankų griausmu žengia šalia ir tokiu pat tempu kaip individo gyvenimas“.

Vienas iš originaliausių XIX a. pirmosios pusės rašytojų, šiuolaikinio romano „pranašas“ Stendhalis (1783-1842) vos per 52 dienas padiktavo romaną Parmos vienuolynas, kuris nustebino garsiausius amžininkus rašytojus. E. Zola, L. Tolstojus, O. Balzacas įvertino Parmos vienuolyną kaip geriausią to meto kūrinį. Stendahlis, kurio tikrasis vardas Marie-Henri Beyle, taip pat rašė kelionių knygas, literatūros ir meno recenzijas, išleido Mocarto ir Rosinio biografijas. Stendhalio siužetai dažnai melodramatiški, bet sukuria nuostabius rėmus psichologiškai giliems pasakojimams apie savanaudiškumą ir skirtingus kelius ieškant savęs.