Dainos Pranckietytės eilėraščio žodis nuo debiutinės eilėraščių knygos „Žemės duktė“ (1977) yra švaraus, atviro, liūdno jausmo reiškėjas. Ne gyvenimo smulkmenos, ne praeinantys nuotaikų blyksniai, o pagrindinės poezijos temos – Meilė, Tėvynė, Dievas – yra jos poetinių apmąstymų ašis. „Praeisiu“ – tai minimalistinės formos knyga, atsiradusi iš jausmo intensyvumo, liudijanti iliuzijų ir realybės disonansus, reflektuojanti vilčių ir svajonių neišsipildymo patirtį. Praradimų nuovargis, bet ne nusivylimas, skaudi tiesa, bet ne priekaištas – tokia moralinė Dainos Pranckietytės poezijos forma.