Žmogus, ypač jaunas, yra kupinas energijos veikti. Ir pati savaime ta energija niekur nepasidės. Net jei žmogaus elgesys labai ribojamas, jis vis tiek imsis kokios nors veiklos, blogiausiu atveju – savidestrukcijos.

Dauguma šios knygos veikėjų tuo ir užsiima – naikina save ar kitus. Ir nebūtinai žmones, tam tinka ir šunys ar žiurkės. Visgi įspūdingiausiai atskleidžiamas būtent savęs naikinimas. Vieni to siekia narkotikais, alkoholiu, kiti labiau idėjinėmis priemonėmis, tokiomis kaip nelaiminga meilė ar nusivylimas visu pasauliu (įskaitant save arba neįskaitant).

Pagrindinis herojus - „Rolandas Merkys, žinomas padugnių pasaulyje „Panko“ pravarde“, kaip teigia fiktyvus lapkričio 16 dienos sovietinis „Kauno tiesos“ numeris. Tačiau ne visada jis buvo (ar bent jau dėjosi esąs) panku. Kažkada jis, kaip ir jo draugai, priešai ar sugulovės, lankė mokyklą, rašė rašinėlius, šventė išleistuves... Po to daugelio keliai išsiskyrė, kiekvienas turėjo savų pomėgių, savų kompleksų. Rolandas pradėjo rimčiau galvoti apie rašytojo profesiją, jo draugas Džimis pasuko roko žvaigždės keliu, Jūratė tapo žurnaliste, be to jai patiko Džimis. Galbūt jų svajonės ir būtų išsipildžiusios, jei jie būtų gyvenę kur nors kitur.