„Pančatantra“ – įvairių senovės Indijos literatūros žanrų vystymosi rezultatas. Savo ištakomis ji gali būti siejama net su vedų literatūra, didžiausiais indų epais, vėliau su Manu ir kitais įstatymų, taisyklių rinkiniais, budizmo ir džainizmo tekstais.

Jos pagrindą sudaro pasakų rinkinio „Tantrakhjajikos“ nuotrupos. „Pančatantroje“ nuolat kalbama apie neturtingo žmogaus svajones praturtėti, pasakojama apie keliones, į kurias leidžiamasi turtų įsigyti. Tokiose kelionėse patirti nuotykiai dažnai sudaro knygos pasakojimų siužetą.