Ezopo pasakėčių stilių primenančiomis parabolėmis ir aforistiniais eilėraščiais Kahlilas Gibranas kreipia žvilgsnį nuo išorinio pasaulio į sielos gelmes ir per jos bendravimą su Aukščiausiuoju, draugais, nepažįstamaisiais, gyvūnais bei pačiu savimi gvildena amžinąsias būties problemas.