Švedų literatūros klasiko ir bene ryškiausių pasaulio dramaturgų Augusto Strindbergo romanas „Pamišėlio išpažintis“ – viena sudėtingiausių ir įspūdingiausių meilės istorijų pasaulinėje literatūroje. Knygos siužetas – fikcinė jo paties gyvenimo tarp 1874 ir 1887 m. versija, pasakojanti apie besibaigiančią audringą santuoką su pirmąja žmona Siri von Essen.

Pagrindinis knygos veikėjas, rašytojas Akselis, išgyvenantis idėjinę krizę, beprotiškai įsimyli ištekėjusią aukštuomenės damą Mariją. Uždrausto vaisiaus skonis, socialinių normų pančiai ir jų laužymas, džiaugsmas, kančia, laimė ir pažeminimas – viskas susipina į raizgų jausmų kamuolį. Bandydamas jį išpainioti, Akselis vis dažniau jaučiasi bejėgis ir grimztąs į beprotybę.

Jei ne beprotybės, tai bent jau paranojos užuomazgas galima pastebėti ir paties A. Strindbergo elgesyje bei motyvacijoje, imantis rašyti šį romaną. Dramaturgas tikėjo, kad Europos aukštuomenės moterys rezga planą jį nutildyti, tikindamos visuomenę, kad rašytojas yra pamišęs. Siekdamas užbėgti šiam planui už akių, A. Strindbergas nusprendė pateikti savo įvykių versiją.

Užsienyje labiausiai pagarsėjęs kaip dramaturgas, gimtojoje Švedijoje

A. Strindbergas žinomas ir kaip puikus eseistas, poetas, dailininkas. Per keturis savo kūrybinės veiklos dešimtmečius A. Strindbergas parašė daugiau nei 60 pjesių ir daugiau nei 30 kitų kūrinių – dažnai autobiografinėmis detalėmis pasižyminčių romanų bei esė istorijos, kultūros ir politikos temomis.

„Šis romanas – autoriaus būdas pačiam sau paaiškinti ir suprasti savo vaidmenį audringuose santykiuose – nuo pat jų pradžios iki katastrofiškos pabaigos. A. Strindbergas rašė feminizmo iškilimo, karštų debatų apie seksualinę moralę laikotarpiu, ieškodamas ir savo vietos vyrų bei moterų santykių, lyčių konflikto kontekste.“ – Norvik Press