Žilvino Andriušio romanas „Onirikonas“ ‒ tai literatūrinis eksperimentas.

Jo siužetas – tarsi labai ilgas sapnas, prasidedantis iš niekur ir baigiantis savo kelią pabudimo misterijoje. Romanas postmodernistinis. Koliažinis. Sudėliotas kiniškos dėžutės principu. Jame panaudotos kelios žanrinės struktūros: apysakos, pjesės, libreto, novelės, laiško...

Kiekviena dalis yra savarankiška ir gali būti skaitoma autonomiškai be konteksto. Veiksmas vyksta Limbe – pragaro prieangyje, kuriame renkasi mirusių vaikų sielos. Tačiau romane „Limbas“ – tai poetų kavinė, į kurią suplaukia infantiliškos mirusių kūrėjų sielos ir žaidžia kalbinius žaidimus.

Ši pomirtinio gyvenimo kronika pavaizduota per autoriaus-protagonisto, stebinčio ir besiklausančio visų veikėjų pokalbių, alter ego prizmę.