Kęstučio Navako poezijos rinkinys.

karys

neturiu su kuo eiti į mūšį mąstė karys mano

šarvus nugulė dulkės o iš kardo rankenos

baigia iškristi rubinai aš negaliu mūšio lauke

pasirodyti nederamai kovoti sugebu puikiai

ir man nedaug kas prilygs tačiau kai šarvus

nugulė dulkės ir baigia iškristi rubinai man

neramu, bet ir karo nėra nėr kur eiti kaip

gerai kad šiandien nėra karo. tarnas spės

nuvalyti šarvus man tik svarbu neišsiduoti

todėl ramiai perku duoną ir daržoves iš gatvės

prekeivių šypsausi jaunoms merginoms

ir moterims kurios jau daug ko matė praeinu

niekieno nepastebėtas namuose klausausi savo

svirplio esu ramesnis už svirplį tai mano

gyvenimas turiu būti ramus turiu neišsiduoti

esąs karys turiu būti švelnus ir dėmesingas

viskam kas mano kelyje bet jei rytoj karas

mano šarvai tviskės ir prisiminsiu budą sakius:

jei sugebėjai ateiti į šį pasaulį mokėsi

ir jį palikti