Čigonų žemė buvo išties graži kalnuota vietovė su vaizdu į jūrą, ir Maiklui Rodžersui ji atrodė kaip vaikystės svajonė. Čia, tarp tamsių eglių, jis norėjo pasistatyti namą, susirasti nuostabią merginą ir amžinai laimingai gyventi. Tačiau kai jis paliko kaimą, virš žemės pakibo pavojaus šešėlis. Nes čia buvo vieta, kur įvyksta nelaimingi atsitikimai. Tikriausiai Maikui reikėjo atkreipti dėmesį į vietinio gyventojo perspėjimus: tų, kurie apsigyvens Čigonų žemėje, laimė nelydės.