Ši monografija „Nešauti į kiškį guolyje“ nuves į tarpukario Lietuvos medžioklės raidos plotus, kuriuose virė aistros, azartas, mezgėsi sėkmių ir nesėkmių istorijos. Knygos „Nešauti į kiškį guolyje“ autoriai šioje ieškojimų kelionėje gilinosi į medžioklės teisinio reglamentavimo peripetijas bei jos organizacines praktikas. Pastarųjų pažinimas praskleidė dalinės nežinios skraistę ir šviesino aptariamųjų procesų suvokimo horizontą. Pristatomosios metrikos konstravimas – tęstinis veiksmas, spėtina, sulauksiantis besidominčiųjų šia tematika atidos bei siekio plėtoti diskusiją.