Naujuose eilėraščiuose gražiai sugyvena tikri gyvenimo vaizdai ir sąlygiškumai, rimtumas ir žaismė, dramatizmas ir žodžio grakštumas. Natūraliai perteikiamos dvilypės šiandieninio žmogaus būsenos, – kai vietoj norimų žodžių tariami kiti, kai meilė ir abejingumas greta. Tiesioginę jausmo išraišką neretai pavaduoja situacijų piešiniai.