Šioje knygoje autorė lyg ir plėtoja ankstesnių knygų (“Kelias namo”, 1989; “Visada čia” 1995) temas, priartindama jas prie dabarties. Čia taip pat esama poetiškos aplinkos ir šiurkščios buities detalių, žlugusių polėkių ir autentiškos amžininko patirties. Neatsisakyta ankstesnei kūrybai būdingo elegiškumo, bet kur kas gausiau dramos elementų.