– Ar Vokietijoje matosi n-nematoma mėnulio pusė? – paklausė jis. Julija dar kartą nusišluostė akis ir papurtė galvą.

– Ne, Simonai. Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje esi, mėnulį matai tik iš vienos pusės. Taip yra todėl, kad ir jis sukasi aplink savo ašį. – Taigi visi mato tą liūdną veidą, – pasakė jis truputį nusivylęs. – Galvojau, kad kitoje pusėje jis šypsosi.

Žūsta penkiolikmetės Julijos tėtis. Mergina negali patikėti, kad staiga prarado svarbiausią žmogų. Liko tiek daug neaptartų dalykų, neatsakytų klausimų. Po laidotuvių Julija su mama vyksta į Nevados dykumą, kur gyvena tėčio tėvai indėnai ir pirmoji žmona su vaikais. Kartu su visais ruošdamasi atsisveikinimo su tėčiu ceremonijai, Julija susipažįsta su tyliuoju Simonu.