Ledi Džeinė Grei buvo Anglijos karaliaus Henriko VIII sesers vaikaitė ir terminas politikos pėstininkas greičiausiai buvo sugalvotas jai. Kelių skirtingų žmonių - tarp jų ir pačios Džeinės - lūpomis A. Weir pasakoja šios merginos istoriją. Ir kokia tai istorija!

Kaip žinia, Henrikas VIII niekaip negalėjo susilaukti teisėto paveldėtojo, kol pagaliau trečioji žmona pagimdė silpnos sveikatos sūnų. Negana to, karalius netrukus mirė ir šalyje dar labiau sustiprėjo neišsprendžiamas konfliktas tarp protestantų bei katalikų. Tai ir buvo didžiausia Džeinės problema.

Godūs, valdžios ištroškę protestantai Džeinės tėvai po mažojo karaliaus Edvardo VI mirties sugalvojo įkišti dukrą į sostą vietoj teisėtos paveldėtojos, katalikės princesės Marijos. Bet Marija rado stiprių užtarėjų ir atsikovojo tai, kas jai priklausė pagal tėvo testamentą. Džeinei Grei nepadėjo nei artimi giminystės ryšiai, nei amžius (jai buvo vos šešiolika). Po devynių viešpatavimo dienų protinga, išsilavinusi mergina turėjo atsisveikinti ne tik su karalienės karūna, bet ir su galva. Ji buvo pirmoji iš vėliau Kruvinąja vadintos karalienės Merės aukų...

Abejingų nepaliekančiame debiutiniame Alison Weir romane susipina istorijos išmanymas ir laki fantazija. Tai pasakojimas apie ledi Džeinę Grei - „devynių dienų karalienę“ - penkiolikmetę mergaitę, prieš savo valią atsidūrusią religinių ir civilinių neramumų, kurie vos nebaigė garsiosios Tiudorų dinastijos šešioliktajame amžiuje, centre.

Neįtikėtinai protinga ir dvasiškai stipri Džeinė Grei nuo kūdikystės auginta į savo pusbrolio, karaliaus Edvardo VI nuotakas, nors mieliau leidžia laiką knygų draugijoje. Ar galėjo ji nujausti, kuo baigsis paskutinis jaunojo karaliaus noras - matyti Angliją protestantišką? Kodėl nuotakos drabužiai slėpė rimbo nučaižytą Džeinės nugarą? Ko vertas karališkas pažadas pasigailėti, kai derinamos politinės partijos? Kodėl per protestantės egzekuciją verkė katalikų kunigas?

Net ir žinančius trumpiausiai istorijoje valdžiusios karalienės likimą pakerės karališkų kambarių spindesys ir šaltumas, istorinių asmenybių lūpomis atskleidžiama laikmečio dvasia bei intrigos ir nepaprastai įtaigus bei autentiškas legenda tapusios karalienės portretas.