Monografijoje analitiškai apžvelgiamas inovatyvus dvikultūris literatūros fenomenas – Lietuvoje nepublikuota Igno Šeiniaus švediškoji kūryba. Aptariant švediškai prabilusio lietuvių impresionisto asmenį ir kūrybą siekiama atsakyti, ar įmanoma autentiška dviejų kultūrų sampyna vieno kūrėjo asmenyje ir kiek lietuvių Šeinius išties tapo švediškas, o kiek švedų Scheynius išliko lietuviškas. Rašytojo asmenybė ir švediškoji kūryba aprašoma neišleidžiant iš akių ją formavusių kultūros tradicijų. Monografijos struktūrą atspindi dvi pamatinės dalys: viena – apie Igno Šeiniaus gyvenimą, kita – apie kūrybą Švedijoje. Gyvenimo faktams paliekama kuklesnė kūrybos fono paskirtis – geriau suprasti meninio žodžio logiką. Analizuojamos problemos skirstymas atitinka Šeiniaus švediškosios kūrybos kokybinę raidą: nuo rašytojo saviraiškos ištakų iki brandos. Skyrius „Filosofinė suvoktis – kaip tautinės tapatybės kodas“ istoriniu-kultūriniu aspektu analizuoja Šeiniaus švediškosios kūrybos premisas. Skyriuje „Estetinė meninio žodžio programa – asmens tapatybės pamatas“ mintis telkiama ties Šeiniaus prozinių eilėraščių ir novelečių knyga „Natt och Soft“. Trečiasis skyrius „Romanas kaip istorinis, sociokultūrinis ir biografinis konceptas“ yra skirtas apžvelgti Šeiniaus epinę kūrybą. Tikslingai išryškinamos lietuvių ir švedų epikos gairės, charakteringi pasakojimo technikos savitumai – komparatyvinės Šeiniaus romanų analizės kontekstas. Biografinis-sociokultūrinis Šeiniaus kūrybos konceptas patvirtina, jog Šeiniaus švediškąją publicistiką ir romanus sieja genetiniai-kontaktiniai ryšiai.