Ši knyga yra pastanga pateikti interpretacinę struktūrą, kurioje galima teoriškai atkurti moderniosios įaudrintos vaizduotės simbolines konstrukcijas: visuomenės sąmokslo teoriją, politinį šališkumą ir ideologinį fanatizmą, ideokratinę neapykantą, istorinį pesimizmą ir apokaliptinę istorijos filosofiją, neapykantą sau, marksizmą kaip visa apimantį mesianistinį kolektyvinio išganymo pažadą ir kaip pasaulietinę ideokratiją. XX amžiuje neapykantos politika toli pranoko net labiausiai įaudrintą vaizduotę – beveik viso XXa. žmonijos kartos gali teigti mačiusios pasaulio pabaigą.