Aš – vyras.

Nesakyk iš kur esi, nesakyk savo vardo, pamiršk savo šalį, supranti? Pamiršk mane. Ir visus kitus, kuriuos pažįsti, kuriuos pažinojai, visus juos taip pat pamiršk. Turi pamiršti, kas esi. Nuo šiol esi niekas, iš niekur. Tik nuo tavęs priklauso, ar vėl tapsi kuo nors. Tu gali. Gali. Girdi mane? Tavo amžiuje viskas įmanoma.

Būti penkiolikos karo draskomoje šalyje, būti priverstam tapti vyru, atsidurti nelegalios migracijos kelyje, priartėti prie žmogiškumo ribų, išmokti išgyventi, išnykti, pamiršti...

O tada...

Vėl gyventi...

Vėl jausti...

Po truputį vėl pasitikėti...

Išsaugoti viltį...