Lietuvių kalba tai – pirmoji, o pasaulyje – svarbiausia ir sistemingiausia iki šiol sukurta naujųjų medijų teorija, kuri išsamiai nagrinėja naujųjų medijų principus ir raidą pastarųjų šimtmečių vizualumo ir medijų istorijos kontekste. Levas Manovichius atskleidžia naujųjų medijų priklausomybę nuo tokių senųjų medijų konvencijų, kaip stačiakampis ekranas ar mobili kamera, aptaria tikrovės iliuzijos, žiūrovo įtraukimo, erdvės reprezentavimo strategijas ir parodo, kaip naujosioms medijoms būdingų elementų (sąsajos, duomenų bazės ir kt.) ir įprastesnių konvencijų sąveika kuria naujo pobūdžio estetiką.

Knygoje remiamasi meno, dizaino, fotografijos, kino, videografijos, literatūros, telekomunikacijų ir kompiuterijos istorija. Humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų koncepcijas papildo naujos teorinės sampratos, tokios kaip kultūrinė sąsaja, erdvinis montažas ar kinegratografika.

Naujųjų medijų kalba bus ne tik paranki priemonė dabarčiai perprasti, bet ir vadovas po dar netyrinėtas teritorijas menininkams, dizaineriams, komunikacijos bei medijų praktikams ir teoretikams. Čia pateikiama daug pavyzdžių ir nuorodų tolesnėms studijoms, o vaizdinga kalba parašytas tekstas patrauks ne tik specialistą, bet ir platesnį skaitytojų ratą.

„Ši knyga – tai ne tik tiksliausias naujųjų skaitmeninių medijų apibrėžimas iš iki šiol pasiūlytų, bet ir įtaigiausia bei plačiausių užmojų medijų istorija nuo Marshallo McLuhano laikų.“

Wiliam Wagner