Penktojo Johno Irvingo romano veiksmas prasideda 1939-ųjų vasarą, kuomet Naujojo Hampšyro miestelyje užaugę Vinas Beris ir Meri Beits, įsidarbinę toli nuo namų, viešbutyje prie jūros, tarytum pirmąkart pamato vienas kitą ir nusprendžia susituokti. Tuo pat metu Vinas iš gyvūnų dresuotojo, Vienos žydo, kurį visi vadina Froidu, dar nusiperka senstelėjusį meškiną ir motociklą. Netrukus vienas po kito gimsta ir penki Berių vaikai. Kol Vinas su meškinu gastroliuoja po šalį, kad užsidirbtų pinigų studijoms Harvarde, jo žmona, padedama senelio, Ajovos Bobo, augina vaikus.

Tačiau vieną dieną šeimos tėvą apima nenugalimas noras turėti viešbutį. Vinas Beris nusiperka didžiulį buvusios mergaičių seminarijos pastatą ir imasi viešbučių verslo. Bet jis labai klysta manydamas, kad meškos gali gyventi kaip žmonės ir kad žmonės gali nuolat gyventi viešbučiuose...

Atitrūkęs nuo tikrovės, nelaimingas svajotojas Vinas Beris ne itin sėkmingai vadovauja pirmajam, paskui antrajam „Naujojo Hampšyro" viešbučiui, Amerikoje ir Europoje, o jo vaikai, klausydamiesi kanalizacijos gurgėjimo, Rėksnės Anės riksmo ir rašomųjų mašinėlių tarškesio, globojami radikalų ir prostitučių („tarp kurių panašumų buvo daug daugiau, negu jie patys manė"), vis dairosi, kokiu dar pavidalu apsireikš Bėda - kvailas, meilus labradoras, kurį teko užmigdyti, nes baisiai gadino orą, ir kuris, Franko meistriškai iškimštas, vis pasirodo, tai vienur, tai kitur, kad ką nors apstulbintų ar nužudytų...