Apie artėjančią krizę G. Sorosas įspėjo 1987-aisiais, dar kartą priminė 1998 m., bet ekonomikos burbulas nesprogo, tik dar labiau pūtėsi. Ekonomistai šaipėsi iš garsaus investuotojo, kritikavo už ekonomikos pagrindų nesupratimą. Tačiau jo pranašystė išsipildė.

Pasak Soroso, nekilnojamojo turto krizė - tik ledkalnio viršūnė. Virš pirmojo burbulo pūtėsi antrasis - kreditų plėtros burbulas. Pasaulis įprato "suvalgyti" daugiau nei uždirbti.

Kokios šios krizės priežastys?

Ar tikrai kalti Volstrito investuotojai, godūs bankininkai, naftos kaina?

Kaip išeiti iš susidariusios situacijos?

Šioje įžvalgų kupinoje knygoje "Naujoji finansų paradigma: šių dienų finansų krizė ir jos reikšmė pasauliui" vienas žymiausių pasaulio finansinikų-praktikų mėgina atsakyti į visiems rūpimus klausimus.

George'as Sorosas gimė 1930 m. Budapešte, išgyveno nacių okupaciją ir 1947 m. pabėgo iš komunistinės Vengrijos į Angliją. Ten baigė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklą. Persikėlęs į JAV sukaupė didžiulius turtus iš savo tarptautinių investicinių fondų, gaudamas po 42% pelno kasmet, ištisą dešimtmetį.

Nuo 1979 m. Sorosas tapo aktyviu filantropu pradėjęs remti Keiptauno universiteto juodaodžių studijas, vėliau įkūrė labdaros organizacijų tinklą per 50 pasaulio šalių. Jo organizacijos skirtos skatinti demokratijos bei atviros visuomenės vertybes ir kasmet tam išleidžia apie 400 milijonų dolerių.