Estų rašytojas A. Tamsaarė gimė 1878 m. sausio 30 d. Jo biografija – tai apysaka apie kaimo jaunuolį, kuris įveikęs daugybę sunkumų, baigė mokslus ir, nuėjęs nelengvą žurnalisto kelią, tapo rašytoju profesionalu. Per keturiasdešimt savo literatūrinio darbo metų A. Tamsaarė indėlis į estų literatūrą nemažas. Jis parašė penkis romanus, iš kurių vienas penkių tomų, daugiau kaip trisdešimt apysakų, dvi pjeses ir daug straipsnių kultūros klausimais.

Paskutiniame romane „Naujasis Vanapaganas“ A. Tamsaarė remdamasis mitologine tautosakine fantastika kritikavo gyvenamojo laikotarpio visuomenės dorovę. Romane vaizduojamas tragiškas žmogaus likimas visuomenėje, kurioje viešpatauja vilkų moralė. Alegorinė forma ne tik neužtemdo pagrindinės romano idėjos, bet priešingai, duoda rašytojui galimybę dar pilniau ir vaizdžiau ją atskleisti. Rašytojas iš pragaro išveda patį Vanapaganą – šėtoną, padaro jį paprastu valstiečiu Jurka. Žmogaus pavidalą įgavęs Vanapaganas, Dievo valia atėjęs iš pragaro į žemę, čia patenka į tikrą pragarą.