Storoje knygoje rasime visko: romantiškos ir šiurkščios meilės istorijų, skaudžių, nepermaldaujamų, lemtingų mirčių, groteskiškų scenų, stulbinančių ir šokiruojančių minčių – žodžiu, gyvenimo. Tai knyga apie meilės troškimą ir ilgesį, netgi „pasaulyje pagal Garpą“.

Pirmą kartą pagrindinė J. Irvingo romano veikėja – moteris. Tai rašytoja Ruta Koul, sudėtingo charakterio, dažnai pati sau prieštaraujanti, „sunkaus būdo moteris“. Įprastiniu požiūriu ji anaiptol nėra „miela“, tačiau tikrai nepamirštama. Pasakojimas apie Rutą yra trijų dalių; kiekvienoje iš jų dėmesys sutelkiamas į tam tikrą kritišką jos gyvenimo laikotarpį.

Pirmiausia Rutą pamatome tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt aštuntųjų vasarą Long Ailande – jai tik ketveri.

Antrą kartą langas į Rutos pasaulį prasiveria tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtųjų rudenį. Dabar Ruta – netekėjusi moteris, kurios asmeninis gyvenimas toli gražu ne toks sėkmingas kaip rašytojos karjera. Bendraudama su vyrais, Ruta ne be reikalo bijo pasikliauti savo nuojauta.

Romano veiksmas baigiasi tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktųjų rudenį, kai Ruta Koul jau keturiasdešimt vienerių metų našlė ir motina. Netrukus ji pirmą kartą įsimyli…

Po „garpomanijos“ užsienio skaitytojus krečia „našlės kaštligė“, o knyga nuolat figūruoja JAV ir Anglijos bestselerių sąrašuose.