Lorena Kres nedideliame Vašingtono priemiesčio koledže dėsto kūrybinį rašymą. Ji jauna, neką vyresnė už savo studentus ir visai kitokia nei kolegos dėstytojai. Studentai ją mėgsta dėl drąsių paskaitų ir asmeniškų komentarų rašinių paraštėse. Tačiau už koledžo durų Lorena tėra sutrikusi ir labai vieniša jauna moteris, skausmingai išgyvenanti tragišką tėvų netektį. Kai jos paskaitas pradeda lankyti aštuoniolikmetė švedė Sirė, Lorena atpažįsta artimą sielą. Nors dėstytojos ir studentės draugystė vertinama kaip nederama, jiedvi daug laiko praleidžia kartu.

Baigiantis semestrui Sirė pakviečia Loreną vasarą kartu važiuoti į Švediją ir ši impulsyviai sutinka. Čia susipažįsta su Sirės šeima – seserimi Birgite ir broliu Magnusu – bei vaikystės draugėmis. Šalia artimųjų Sirė gali būti visai kitokia – savanaudiška, nerūpestinga, linkusi į pavojus ir netgi žiauri. Merginų draugystė ima eižėti dar ir todėl, kad Lorena ir Magnusas pajunta abipusę trauką.

Paskutinę viešnagės Švedijoje naktį Lorena su Sire ir jos draugėmis važiuoja į stovyklavietę švęsti vasaros saulėgrįžos, Midsommar. Ir tą naktį, kai niekas nemiega, negęstančios saulės šviesoje nutinka tamsių dalykų.