„Ar galėjom paguosti ją netekus motinos? Ar galėjom išsklaidyti geto išgyvenimų šešėlius? Tikriausiai ne. Galėjom tik glaustis vieni prie kitų, kad ir kas nutiktų...“ – Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė

„Irena buvo labai skaudžiai patyrusi masyvų, meta¬fizinį blogį, du totalitarizmus — nacistinį ir stalininį, o paskui vis labiau glembantį„realaus socializmo". Bet blogis jai buvo anonimiškas [...]. Konkretūs žmonės jai buvo tik geri [...]. Jos naivumas buvo sąmoningas, metodinis — ji žinojo, kad kitaip negalėtų susitaikyti su pasauliu, negalėtų gyventi.“ – Arūnas Sverdiolas

„Esu jai už daug ką dėkingas — ji mane, kaip ir kitus, moraliai įkvėpė, rėmė silpnumo ar abejonės valandomis, tiesiog buvo vyresnioji bičiulė. [...] Kasdien juntu, kaip jos stinga šiais nelengvais ir pavojingais laikais.“ – Tomas Venclova