Knyga apie gražiąsias venecijietes, kuriomis žavėjosi ne tik Casanova ir jų tėvynainiai, bet ir iš kitų kraštų atvykę keliautojai.

Jos svaigina Europą. Jos pavergia širdis. Vyrai kalba apie jas, svajoja apie jas, rašo apie jas. Jos tikros gražuolės: ant pakaušio susmeigtas kuodelis apsuka galvą Prokuratoriui, o krūties baltumas veda iš proto Jeaną-Jacques'ą Rousseau ir Casanovą. Jos elegantiškai rengiasi ir moka meniškai pasidažyti; jos meistriškai žaidžia meilės žaidimus, ir visai nesvarbu, kas jos tokios: ištekėjusios ar vienuolės, kilmingos damos ar tarnaitės, – visos puikiai geba naudotis savo grožiu ir žavesiu, rengti šventes ir pasirinkti ištikimus „riterius“, tuos „galantiškumo kankinius ir dailiosios lyties vergus“, kaip juos vadina Goldoni. Jos viešpatauja visur: namuose ir rūmuose, Šv. Morkaus aikštėje, teatrų scenose ir vienuolynuose.

Elisabetha Ravoux-Rallo šioje knygoje žvelgia į Venecijos miestą pakėlusi jo kaukę, kad po ja įžiūrėtų šventinio spindesio slepiamą veidą ir sielą. Autorė į savo pasakojimą įpina pačių moterų parašytų mažai žinomų tekstų.