Sergejaus Eizenšteino veikalas Montažas (1937) pateikia kino montažo teoriją, padarusią didžiulę įtaką pasaulio kinui ir kino teorijai, taip pat montažo priemonių bei jų analizės sąvadą. Eizenšteinas plėtoja savo teoriją kitų menų kontekste ir pateikia pavyzdžius iš dailės, architektūros, literatūros, žiniasklaidos sričių, aptikdamas montažinį mąstymą Vakarų, Rytų ir rusų meno istorijoje nuo pirmykščio laikotarpio iki avangardistų.

Knyga sudomins kino, vizualumo, dailės, kultūros istorijos specialistus ir studentus, taip pat visus, besidominčius šiomis sritimis.