Svarbiausias knygoje "Mitas-tautosaka-vaikų literatūra" paskutinis trejeto narys – VAIKŲ LITERATŪRA. Vaikų literatūroje bus ieškoma mito ir tautosakos ženklų, aiškinamasi jų paskirtis ir prasmė.

Kodėl pasirinktas toks tyrimo aspektas? Vaikų literatūra yra vieta, kur mitas, tautosaka ir vaikas susitinka ir knygų puslapiais prabyla į mus. Tikriau – prabyla vaikų rašytojai, persiėmę vaikiškąja pasaulio jausena, ir vieni sąmoningai, kiti nesąmoningai atsiremdami į archajinį palikimą. Suprantama, kad rašant vaikams šio palikimo išteklių naudojimas yra kur kas dažnesnis nei rašant suaugusiems.

TURINYS

Turinys

I Tautosakinės atramos tradicinės struktūros vaikų poezijoje 9

Kazys Jakubėnas: Tradicinės struktūros eilėraščio dainiškosios ištakos 10

Vytė Nemunėlis: Vaikas ir jo pasaulis 17

Leonardas Žitkevičius: „Nemokytojiška" mokytojo poezija 34

Jonas Minelga: Tradicijų tąsa 42

Anzelmas Matutis: Vaikiškiausias vaikų poetas 48

Martynas Vainilaitis: Lopšinių ir sakmių lyrika 58

II Vaikų poezijos modernėjimo linkmės 65

Sigitas Geda: Mitofolklorinė alogizmų poetika 66

Janina Degutytė: Folklorinės pasaulėjautos atšvaitai 89

Leonardas Gutauskas: Paklusus liaudies meno principams 100

Juozas Erlickas: Karnavalinės lyrikos paslaptys 120

Ramutė Skučaitė: Nuo tradicinės struktūros link moderniosios poezijos 129

III Archajinės sistemos veikmė lietuvių vaikų poezijoje 141