Antroji R.Merlio knyga, pasirodžiusi 1952 metais. L.Aragonas pavadino ją vienu iš reikšmingiausių mūsų epochos kūrinių. Įžymus prancūzų publicistas ir kritikas Andre Viurmseras teisingai apibūdino ją kaip perėjimą nuo pasibjaurėjimo karo nusikaltėliais prie gilaus studijavimo.