Vieną vasaros rytą dvylikametis Edvardas, jo mylimas brolis, tėvai ir 183 kiti keleiviai Niuarke įlipo į lėktuvą, besirengiantį skrydžiui į Los Andželą. Tarp keleivių atsidūrė ir Volstrito vunderkindas, ir mergina, mėginanti susigyventi su žinia, kad nelauktai pastojo, ir sužeistas karo veteranas, grįžtantis iš Afganistano, ir verslo magnatas, ir laisvo būdo moteris, paliekanti ją nuolat kontroliuojantį sutuoktinį. Perskridęs pusę šalies, lėktuvas sudužo. Išgyveno vienintelis Edvardas. Edvardo likimas prikaustė visos šalies dėmesį, tačiau svarbiausia jam, likusiam vienam, be šeimos, buvo kaip nors rasti vietą šiame pasaulyje. Berniuko neapleido jausmas, kad svarbi jo savasties dalis tebėra likusi ten, danguje, visiems laikams susisiejusi su visais juo skridusiais keleiviais. Vis dėlto galiausiai jam prieš akis atsivėrė netikėtas atradimas, leidęs priartėti prie atsakymų į esminius gyvenimo klausimus. „Mielasis Edvardai“ – tikrais įvykiais paremtas romanas. Tai sykiu ir nepaprasta brendimo istorija, ir daugiadimensė nepamirštamų veikėjų galerija, ir kvapą gniaužiantis pavyzdys, kaip sudaužyta širdis gali vėl išmokti mylėti. „Kūrinys, kurį perskaitę pasikeisite į gera... Nepraleiskite“, – „Mielasis Edvardai“ – davė peno apmąstymams, vertė pritariamai linksėti, rūpintis veikėjais ir ne kartą išspausti ašarą – o juk būtent tai ir yra vykusio romano požymis“, – „Mielasis Edvardai“ – tai ir savita meditacija apie išgyvenimą, ir, – o tai dar svarbiau, – pavyzdys, kaip susikurti gyvenimą, kurį iš tiesų būtų verta gyventi“, – „Nuostabi, jautriai parašyta, įtraukianti istorija“, – Iš anglų kalbos vertė Inga Čepulienė.