Pagrindinės romano temos: tėvystei nesubrendusio tėvo ir jo pedagoginiais sumetimais nuolat rimbu plakamo sūnaus santykiai, vaiko emocinė skriauda, šeimos narių – tėvo ir sūnaus, vyro ir žmonos bei kitų – nesugebėjimas susikalbėti. Visi čia – ir skriaudėjai, ir skriaudžiamieji – yra „išpuvėliškos“ ir dvokiančios realybės aukos, tačiau vargu, ar jie patys supranta kodėl...

Europos istorinių įvykių kryžkelėje stovi namas Silezijoje, kuriame verda pragariškas keleto kartų šeimos gyvenimas. Iš pažiūros šiurpus realistinis romanas apie lėtą ir kankinamą šeimos griūtį pabaigoje pradeda laviruoti tarp tikrovės ir fantastikos.