Publikuojant pirmosios Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos dienoraščio knygos, apėmusios 1722–1729 metus, vertimą, buvo parengtas įvadas, kuriame pristatytas autorius ir fragmentiškai aptartas šaltinis: jo adresatas, įrašų struktūra, tematika.

Dėl ribotos įvado apimties ir atsižvelgiant į tai, kad publikuota tik pirmoji dienoraščio rankraščio knyga, liko beveik nepaminėtas reikšmingas dienoraščio kaip autoriaus tapatybės prezentacijos aspektas. Todėl publikuojant antrąją Merkinės seniūno dienoraščio knygą, kurioje aprašytas 1730–1733 m. laikotarpis, pamėginsime daugiau dėmesio skirti autoriaus vertybinėms nuostatoms bei šaltinyje apčiuopiamiems tapatybės segmentams.