„Mėnulis ir skatikas“ (1919 m.) parašytas remiantis prancūzų dailininko Polio Gogeno gyvenimo ir kūrybos faktais, tačiau nėra biografinis romanas. Dėl patrauklaus siužeto, aštraus kūrybos problemų iškėlimo, įdomios personažų psichologinių motyvų analizės vos pasirodęs sulaukė didžiulio pasisekimo, knyga neprarado aktualumo ir šiandien.

Romane pasakojama dramatiška ir aistringa Čarlio Striklendo gyvenimo ir kūrybos istorija. Ilgą laiką sėkmingai dirbęs Londono biržoje, Čarlis vieną dieną palieka žmoną ir vaiką, meta gerai apmokamą darbą ir atsiduoda tapybai. Striklendas iš pradžių vyksta į bohemiškąjį Paryžių, kur gyvena skurdžiuose viešbutėliuose, kamuojamas ligų ir skurdo, kol sulaukia pagalbos iš vieno sėkmės lydimo olandų dailininko.

Tačiau Striklendas neužsibūna Paryžiuje. Kalbindamas Striklendą pažinojusius žmones, romano pasakotojas sužino, kad jis netrukus išvyko į Taitį, kur gyveno su čiabuve moterimi, daug tapė ir galų gale mirė nuo raupsų, ant savo lūšnos sienų palikęs nuostabių ir keistų paveikslų kolekciją.